Apšvietimo įtaka vaiko akims

 Eyes_parrotAkys yra mūsų sielos bei sveikatos veidrodis, jomis žmogus gali net kalbėti, išreikšti nuotaiką ar jausmus. Iš akių, anot filosofo Marko Aurelijaus, galima atpažinti taurų, geranorį ir nuoširdų žmogų. Akių pagalba palaikome ryšį su išoriniu pasauliu. Pasaulyje apie 284 mln. žmonių turi regėjimo sutrikimų, 39 mln. žmonių yra akli, 245 mln. yra silpnaregiai. Tačiau net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti, o kitus – išgydyti. Nuo pat mažens privalome rūpintis savo rega, saugoti akis, kad jos kuo mažiau nusilptų, kasdien mums dovanodamos spalvotą pasaulį. Išsaugoti gerą regėjimą daug sunkiau nei jį sugrąžinti, tad nuo pat vaikystės būtina galvoti, kaip kuo mažiau joms pakenkti.

Jautriausios – vaikų akys

Jau vaikų akims tenka itin didelis krūvis, todėl vis daugėja regėjimo sutrikimais sergančių mažamečių. Dažnas pirmokas mokyklą pradeda lankyti, nosį papuošęs akinukais. Dėl prasto matymo kaltas ilgas televizoriaus žiūrėjimas, žaidimas kompiuteriu, prastas žaidimo ir mokymosi erdvės apšvietimas, didelis mokymosi krūvis, higienos sąlygų nesilaikymas ugdymo įstaigose (blogas apšvietimas, nepritaikyti suolai) ir t.t. Didelę laiko dalį moksleiviai praleidžia mišriai apšviestose patalpose, kai natūralų apšvietimą papildo dirbtinis. Vaiko akys vystosi iki 9–12 metų, todėl blogas apšvietimas gali greitai pažeisti regėjimo funkciją. Įrodyta, kad regėjimas itin pablogėja skaitant ar rašant nepakankamai apšviestoje aplinkoje.

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų metu nustatomų vaikų, turinčių regos sutrikimų, skaičius kasmet didėja. Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos pagrindinių mokyklų klasėse dirbtinis apšvietimas buvo 2–5 kartus mažesnis, nei reglamentuojama visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose.

Lium lemposDirbtinis apšvietimas – vienas iš fizinių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos moksleivių regėjimui. Dirbtiniai šviesos šaltiniai neturi keisti fizinių ir cheminių oro savybių, skleisti pakankamai stiprų ir tolygiai išsklaidytą šviesos srautą. Kaitrinės lempos yra šiluminis šviesos šaltinis, kuriame tik 7–12 procentų suvartojamos energijos paverčiama šviesa. Higienos reikalavimus geriausiai atitinka liuminescencinės lempos. Jų šviesos spektras yra artimesnis dienos šviesai, todėl regėjimo funkcijai sudaro geresnes sąlygas, negu kaitrinės lempos, kurių šviesos šaltinis yra ne taškinis, o linijinis. Nešvarios, apdulkėjusios lempos skleidžia iki 30 procentų mažiau šviesos.

Jei tamsiuoju paros metu pamokos ruošiamos tik įjungus stalinę lempą, susidaro ryškus kontrastas tarp apšviesto rašomojo stalo paviršiaus ir tamsios patalpos. Dėl šios priežasties akys greičiau pavargsta. Ruošiant pamokas tokioje aplinkoje, ilgainiui gali išsivystyti akių akomodacijos (akies prisitaikymas ryškiai matyti skirtingai nutolusius daiktus) spazmas, įspėjantis apie gręsiančią trumparegystę. Esant kombinuotam apšvietimui, ne mažiau kaip 10 procentų jo turi sudaryti bendras apšvietimas. Vietinio apšvietimo lempos galingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 60 W. Stalinė lempa turėtų būti su gaubtu, kuris apsaugotų akis nuo tiesioginės šviesos akinimo, apatinė gaubto dalis – platesnė, kad šviesa tolygiai pasiskirstytų ant darbo paviršiaus. Stalinė lempa turėtų būti statoma sėdinčiojo kairėje pusėje, o šviesa neplieksti į akis.

Mažesnių vaikų kambaryje patariama įrengti mažiausiai tris šviestuvus: sieninį, lubinį ir naktinį. Maža, tačiau neryški šviesa tinkamiausia auginant mažylį – naktį ji neakins, o tik maloniai apšvies aplinką. Žaislų pavidalo šviestuvai, kuriuos galės įsijungti pats kambario šeimininkas, išsklaidys visas kylančias baimes, jis ne taip bijos likti vienas.

 

Keletas patarimų:

  • Mokantis atstumas nuo akių iki knygos (sąsiuvinio) turi būti 35–40 cm.
  • Po įtempto 15–20 min. skaitymo ar rašymo pažiūrėti pro langą į tolį.
  • Ruošiant pamokas namie, apšvietimą staline lempa papildyti bendru patalpos apšvietimu.
  • Neskaityti traukinyje ar autobuse, kur nepakankamas apšvietimas ir dėl vibracijos kintantis atstumas iki knygos sukelia greitą akių nuovargį.
  • Televizorių žiūrėti sėdint tiesiai prieš jį 2–3 m. atstumu apšviestame kambaryje.
  • Žiūrėti televizorių ar dirbti kompiuteriu ne ilgiau kaip 35–40 minučių, po to daryti 10 minučių pertraukėlę.
  • Pertraukėlių metu pasistengti atpalaiduoti akis, būtina pažiūrėti į tolį, pvz., pro langą.
  • Vakare, prieš miegą, po televizoriaus žiūrėjimo ar žaidimo kompiuteriu atlikti keletą akių mankštos pratimų, pažiūrėti į tolį, tik tada akys ilsėsis visą naktį.

 

Šaltinis: http://mamairtetis.lt/index.php/sveikata/seimos/133-kuo-kenkia-prastas-apsvietimas

Back HOME